Šiaulių aeroklubo istorija

Šiaulių Aeroklubas įkurtas 1958 metais, bet aviacijos entuziastų dėka skraidyti Šiauliuose pradėta žymiai anksčiau. Aviacijos aparatų konstruktorius Bronius Oškinis 1937 metais Šiauliuose pradėjo konstruoti lengvą sportinį, vienvietį monoplaną BRO-7. Dvejus metus lėktuvas buvo statomas Šiaulių amatų mokykloje. Lietuvos aeroklubas sutiko statomam lėktuvui paskolinti aviacinį variklį, bet pačiame statybos įkarštyje B. Oškinis gavo pasiūlymą studijuoti Berlyno aukštojoje technikos mokykloje ir BRO-7 statyba nutrūko.

Pirmieji skraidymai Salduvėje. 1943m.

1943 metų žiemą Kostas Tolutis, padedant Broniui Oškiniui ir Romui Bėkštai, gavę leidimą iš vokiečių, iš Vilniaus į Šiaulius, parsigabeno lenkišką mokomąjį sklandytuvą "Varna". Tą pačią žiemą sklandytuvas buvo išbandytas. Pagrindinis skraidymų organizatorius buvo Kostas Tolutis, o pirmieji sklandytojai Stasys Dovydaitis, Vladas Drupas, Vytautas Medišauksas, Leonas Gapšys ir kiti.

1944 metais Pirmojoje vidurinėje mokykloje įkurtas sklandytojų būrelis, kuriam vadovavo K. Tolutis ir instruktorius Alfonsas Pranskėtis.

Prie sklandytuvo MO-2. Iš kairės: V.Urbietis, P.Motiekaitis, S.Žiburys, L.Kišerauskas. 1953m.

Skridimo malonumą apkartino ir pirmosios nesėkmės. 1944 metų Velykų rytą su „Varna“ buvo skraidoma prie Salduvės kalno. Ruošiant sklandytuvą eiliniam skrydžiui staigus ir stiprus vėjo gūsis pakėlė sklandytuvą ir apvertė jį ant nugaros. Kabinoje sėdėjęs ir nespėjęs prisisegti saugos diržų sklandytojas Leonas Gapšys buvo išmestas iš sklandytuvo ir sužeistas. Draugai greitai surado arklį, vežimą ir nugabeno sklandytoją į ligoninę. Sklandytuvas nukentėjo nežymiai: buvo sulaužytas kilis ir posūkio vairas.
Savamoksliai konstruktoriai Viktoras Urbietis ir Pranas Grinius 1944m. pasidarė lenkiško sklandytuvo "Varna" prototipą ir juo sėkmingai skraidė.

1944-1946 metais buvo skraidoma su „Varna“. Žiemą – prie Talšos ežero nuo šlaito leidžiantis ant Prūdelio ežero ledo, o vasarą – nuo Salduvės kalno.

1946 metais būrelio aktyvistai su visomis priemonėmis persikelia į Klaipėdą. Čia Romas Bėkšta suprojektuoja sportinius lėktuvus RB-2 ir RB-3. Vieną šių projektų įsigyja Julius Paleckis, o kitą Pranas Grinius.
P.Grinius intensyviai ėmėsi statyti lėktuvą ir jis buvo beveik baigtas, bet valstybės saugumas liepė jam nutraukti lėktuvo statybą ir svajonė turėti savo lėktuvą liko neįgyvendinta.

Prieš startą sklandytuvu LF-109 „Pionierius“. Iš kairės: S.Žiburys, R.Vipas, V.Urbietis, D.Juškienė. 1959m.

1948 metais Šiauliuose atkuriamas sklandytojų būrelis. Jo vadovu ir instruktoriumi buvo Viktoras Urbietis. Tais pačiais metais V.Urbietis Vilniaus aeroklube išmoksta pilotuoti lėktuvą PO-2 ir įgyja teisę savarankiškai skraidyti.

1949 metais į Šiaulius gyventi persikelia Petras Motiekaitis ir tuoj pat kartu su V. Urbiečiu pradeda naujojo mokomojo P. Motiekaičio konstrukcijos sklandytuvo MO-2 statybą. Statybos iniciatoriai taip pat buvo Stasys Žiburys, Petras Neimantas, Romualdas Račkauskas, Leonardas Kišerauskas, kuris buvo naujai sukurto sklandytojų būrelio prie miesto LDAALR komiteto vadovas.

1953 metais pirmąjį bandomąjį skrydį sklandytuvu MO-2 atliko vilnietis sklandytojas Leonas Vasauskas. Tais pačiais metais dabartinio Šiaulių universiteto pusrūsyje (Vytauto g.) pradedamas statyti B. Oškinio konstrukcijos sklandytuvas BRO-9. 1953 metais V.Urbietis dalyvauja respublikinėse sklandymo pirmenybėse Kyviškėse. Buvo sklandoma sklandytuvu A-1, kuris buvo iškeliamas gerve su lynu, kurią suko motociklo variklis. Buvo varžomasi keliuose pratimuose: pakilimo aukščio ir tupdymo tikslumo. V.Urbiečio rezultatas – IV vieta.

1955 metais LDAALR miesto komitetas gauna patalpas Lenino g. – 170 (dabar Tilžės g.) Tose patalpose įsikuria ir sklandymo būrelis. Čia toliau tęsiama sklandytuvo BRO-9 statyba.

1955.11.01 Šiauliuose buvo įkurta jaunųjų technikų stotis. Po metų prie jos buvo suburtas sklandytojų būrelis. Švietimo ministerija būreliui nupirko sklandytuvą BRO-11, o P.Neimantas pradėjo dirbti būrelio vadovu. Po dviejų metų Šiaulių sklandytojai P. Grinius, P. Neimantas ir Rimas Vipas dalyvauja Respublikinėse sklandymo pirmenybėse Vilniuje.
Varžybos vyko dviejose grupėse Vilniaus ir Kauno sportininkai sklandytuvu LF-109 „Pionierius“, kurį iškeldavo išvilktuvo „Herkules“ pagalba, o Šiaulių, Šilutės ir Klaipėdos komandos – sklandytuvu BRO-9, kurį iškeldavo amortizatoriaus pagalba.

1957 metų spalio mėnesį pirmą kartą pakilo ilgus metus savo jėgomis statytas sklandytuvas BRO-9. Skraidymai vyko laukuose prie Ginkūnų. Sklandytuvo išvilkimui buvo naudojamas krovininis automobilis GAZ-AA, ant specialaus „Elnio“ kombinate pagaminto būgno, kuris buvo tvirtinamas nuėmus automašinos ratą buvo vyniojamas iš Zoknių aerodromo gautas 700 metrų ilgio plieninis lynas.

P.Neimantas: „Ak, tos moterys, jas galima mylėti, bet su jomis skraidyti...“ 1961m.

Pirmasis tokio įrenginio keliamą sklandytuvą išbandė ir keletą pakilimų į 100-150 metrų aukštį atliko Viktoras Urbietis. Po jo skridęs sklandytojas Jurgis Misiūnas neįvertino sklandytuvo galimybių ir patyrė avariją. Sklandytojas liko sveikas, bet sklandytuvas buvo sulaužytas nepataisomai. Bet entuziastai rankų nenuleidžia. Buvo pradėtas statyti P.Motiekaičio konstrukcijos dvivietis mokomasis sklandytuvas MO-3. Aktyviausi sklandytuvo statytojai buvo S.Žiburys, P.Grinius, V.Urbietis. J.Misiūnas, A.Kazlauskas. A.Stankaitis, A.Rimas, B.Šiupinys, R.Vipas ir kiti. Tuo pačiu metu panaudojant sudaužyto sklandytuvo BRO-9 sparnus ir vairų plokštumas R.Vipas ir B.Šiupinys imasi statyti naują sklandytuvą.

1958 metais į Šiaulius atskridęs Vilniaus aviacinio sportinio klubo viršininkas Z.Vizgirda, pasiūlo V.Urbiečiui Šiauliuose steigti aviacinį techninį sporto klubą.

1958m. rugsėjo 22d. agrozootechnikumo centrinių rūmų pusrūsyje (dabar Šiaulių kolegija) įvyko steigiamasis Šiaulių aviacinio techninio sporto klubo (ATSK) susirinkimas. Ši data ir laikoma Šiaulių aeroklubo įkūrimo diena. Klubo primininku buvo išrinktas Aleksandras Rimas. Po metų klubas gavo dvivietį mokomąjį sklandytuvą  „LF-109 Pionierius“ ir išvilktuvą su 1000m lynu.

1959 metų vasario mėnesį, spaudžiant 25 laipsnių šalčiui, senučiuku ZIS-5 automobiliu atviru kėbulu P.Neimantas, P.Grinius, A.Rimas, R.Vipas per pusantros paros sklandytuvą pargabeno į Šiaulius.
Nuo tada klubas pradėjo teorinį ir praktinį jaunimo mokymą sklandymo meno. Dėstytojai ir mokytojai buvo pirmieji klubo kūrėjai ir nariai:

1959m. gegužės mėn. V.Urbietis ir R.Vipas išvyksta į Vilniaus ASK organizuojamą sklandymo instruktorių mokymo stovyklą. Be šiauliečių stovykloje žinias gilino V.Kensgaila (Šilutė),  J.Paleckis (Klaipėda), J.Vaitkevičius (Alytus).

P.Grinius prie sklandytuvo KAI-12 „Pajūrietis“ 1965m.

V.Urbietis gavo teisę skraidyti antroje sklandytuvo kabinoje ir mokyti sklandymo pradedančiuosius.
Laukuose prie Ginkūnų sumontuojamas ką tik atstatytas ir perkonstruotas sklandytuvas BRO-9. Montavimo metu atsitiktinai buvo sukeisti eleronų valdymo trosai – jie veikė atvirkščiai. Nekantraudami sklandytuvą išbandyti, sklandytojai patingėjo iš naujo jį permontuoti ir ištaisyti klaidą. Sklandytojas K.Misiūnas visus įtikino, kad su atvirkščiu valdymu susitvarkys ir gavo leidimą kilti su autoišvilktuvu. Deja, kaip ir reikėjo tikėtis, sklandytuvas buvo sudaužytas nepataisomai.

1959m. birželio mėn. 29d. Buvo organizuota pirmoji klubo sklandymo stovykla Barysių aerodrome. Dalyvavo P.Grinius, P.Neimantas, R.Ščeponavičiūtė, A.Ragulskytė, S.Žiburys, A.Juozapaitis, S.Salinka, D.Vilkaitė, B.Šiupinys, R.Vipas ir kt. Buvo atlikta daugiau kaip 1000 skridimų.

1960m. Šiaulių ATSK viršininku buvo paskirtas S.Žiburys. 1961m. buvo gautas sklandytuvas KAI-12 „Pajūrietis“, po to, dar du sklandytuvai BK-6, o 1964 metais A.Arbačiauskas atbuksyravo sklandytuvą L-13 „Blanik“.

Pasitarimas prieš skraidymus. Iš kairės: pirmoje eilėje V.Alekna, nežinoma, L.Jurevičiūtė, B.Šiupinys, L.Korsakas. Antroje eilėje A.Lankauskas, I.Gečaitė, L.Burenina, H.Birbilas, N.Gintelaitė. 1973m.

1964 metais S.Žiburys, V.Urbietis ir R.Vipas dalyvauja mokymo stovykloje, kurią organizavo Vilniaus ASK, išmoksta valdyti sklandytuvą, kai sklandytuvas pakeliamas lėktuvu.

Nuo 1968 metų klubui vadovauja Leonidas Jemeljanovas. Tuo metu klubas gauna lėktuvą JAK-12, kurį klubo nariai B.Šiupinys, V.Urbietis, P.Neimantas ir R.Vipas išmoksta pilotuoti.

1970 metais Šiaulių ATSK iš Barysių aerodromo persikelia į Raudondvario aerodromą prie Šeduvos ir čia įsikuria. Pasistato lėktuvų angarą, garažus, mokymo korpusą. Tačiau tais pačiais metais klubas patiria ir pirmąsias netektis. Lėktuvo AN-2 katastrofoje žūva klubo viršininkas L.Jemeljanovas, lakūnai S.Burdulis ir A.Rimas. Po J.Jemeljanovo žūties klubo viršininku paskiriamas B.Šiupinys, po jo, 1975 metais – Zigmas Zdzichauskas. Toliau stiprinama klubo bazė: įrengiamos mokymo klasės, dirbtuvės, garažai, sporto aikštelė. Pastatomi poilsio nameliai lakūnams.
Pradeda veikti aviamodelių laboratorija, ruošiami parašiutininkai. Aerodrome pradeda savo veiklą skraidyklininkai bei lengvųjų skraidymo aparatų konstruktoriai. Aerodrome triūsia daugiau kaip šimtas aviacijos sportu užsiiminėjančių žmonių. Beveik kasmet Šeduvos aerodrome pravedami Respublikos aviamodelistų ir sklandymo čempionatai. Pirmąjį kartą Lietuvoje šių varžybų metu sėkmingai įveiktas 500 kilometrų skridimo sklandytuvais nuotolis.

Per 1975-1990 metus Šiaulių aeroklube sporto meistro normatyvus įvykdė dešimt sportininkų, o Liucijos Jurevičiūtės pasiektas Lietuvos rekordas skrendant sklandytuvu į tikslą ir atgal nepagerintas iki šiol.
Grandies vadas, lakūnas H.Birbilas ir lakūnas Juozas Baltusis tapo TSRS lakūnų-navigatorių varžybų nugalėtojais. Lakūnui V.Plungei suteikiama TSRS Centrinio aeroklubo sporto komisaro kategorija. Kasmet apie 10-12 naujų sportininkų atlikdavo pirmuosius sėkmingus skrydžius sklandytuvu. Per metus aeroklubo nariai skraidydavo apie 3000 valandų.

          
                     Šiaulių aviacinio techninio sporto klubo eksploatuojama technika

1985 metais Šiaulių aeroklubas turėjo šešis lėktuvus „Wilga-35“, penkiolika sklandytuvų „Blanik“, du „LAK-12 Lietuva“, du „Jantar-Standart“ tipo sklandytuvus. Taip pat aerodrome buvo skraidoma „Foka“, „Cobra“, „A-15“, „Vega-1“ bei „Vega-2“ sklandytuvais.

1975-1990 metų laikotarpiu, nežiūrint nepagrįstų žinybinių apribojimų bei draudimų, skraidymo mokymo metodikos nelankstumo, aviacinis sportas buvo prieinamas beveik visiems to siekiantiems. Nacionalinės aviatorių tradicijos, visuomenės palaikymas sudarė sąlygas Lietuvos aviacijos sportui užimti pirmaujančias pozicijas tuometinėje TSRS.

Šiaulių aviacinio–techninio sporto klubo 1983 metų etatų sąrašas
Klubo viršininkas – 1                    Vairuotojai – 1
Grandies vadas – 1                      Skraidyklių instruktoriai – 2
Lakūnai-instruktoriai – 5               Sargai – 4
Technikai – 3
Avionikos specialistas – 1

A.Kantauskas (sklandytuve) ir klubo inžinierius Z.Jurgelevičius ruošiasi skrydžiui sklandytuvu Vega-2. 1975m.

1991 metais Šiaulių aeroklubo viršininku išrenkamas Algimantas Daubaras. Tuo laiku prasidėjo labai sunkus klubo egzistavimo laikotarpis. LDAALR turtas buvo jėga išvežamas iš Lietuvos. Aviatoriai baiminosi, kad nebūtų išvežta aviacinė technika, todėl lėktuvai, sklandytuvai ir kita technika buvo slepiami pas patikimus žmones daržinėse arba užmaskuojami aplinkinių kaimų sodybose. Senoji skrydžių valdymo sistema jau buvo subyrėjusi, o naujos nebuvo. Oficialiai skrydžiai aeroklubuose buvo uždrausti. A.Daubarui pavyko neoficialiai susitarti su Zoknių karinio aerodromo vadovais dėl aeroklubo veiklos atnaujinimo. Iš slėptuvių buvo pargabentas vienas lėktuvas ir trys sklandytuvai. Skraidymai atsinaujino.

Nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje Šiaulių aeroklube skraidyti išmoko 56 žmones (17 pilotų mėgėjų ir 39 sklandytojai).

Tokį Šeduvos aerodromą prisimena aeroklubo senbuviai.

Parengė Vytautas Skripkauskas, 2008

Daugiau:

Scheddau flugplatz (~1942-44)

"Raudonoji vėliava", apie 1965m.

Straipsnis apie Šiaulių aeroklubą žurnale „Sparnai“, 1988m.

Filmas, skirtas Šiaulių Aeroklubo 50-čiui paminėti (2008 m.), 1 dalis.

Filmas, skirtas Šiaulių Aeroklubo 50-čiui paminėti (2008 m.), 2 dalis.

------------------------------------------------------------------------------------------------

Šiaulių Aeroklubas, Voveriškių g. 39-5, 78143, Šiauliai
Kodas 193123756, A.s. LT117300010002404876, AB Swedbank

_